Jau nuo 2014 m. darželyje pradėjome vykdyti projektą „Judrus lauke ištisus metus“, vis daugiau vaikų veiklų perkeldami į gamtą. Pastebėjome, kad ugdymasis per žaidimą lauke yra geriausias būdas lavinti vaiko gebėjimus. Tokie pratimai kaip bėgiojimas, šokinėjimas, slėpynės, žaidimas su kamuoliu ne tik stiprina smulkiuosius raumenis, tačiau padeda plėtoti stambiąją motoriką, koordinaciją bei visapusiškai stiprina fizinę bei psichinę sveikatą. Ugdymosi lauke metu vaikai pažįsta gamtą, kurioje nevaržomai tyrinėja supantį pasaulį, išlaisvėja, geba labiau susidraugauti, priimti kitokius. Šis metodas pasiteisino, ugdant specialiųjų poreikių vaikus. Susan Herrington ir Keno Studtmanno (1998) tyrimo duomenys parodė, kad be poveikio fizinei sveikatai, natūrali gamta skatina socialinę, emocinę bei kognityvinę raidą, o taip pat prasmingas žaidimas lauke sąlygoja mažesnį sužeidimų, konfliktų bei patyčių kiekį. Neurologė Laima Mikulėnaitė straipsnyje „Neverskite mažylio ramiai sėdėti – jam ši misija neįmanoma“ (2017) teigia, „kad vystytųsi vaiko judesiai, o kartu su jais – protinė veikla, smulkioji motorika, kalba ir visos kitos funkcijos, labai svarbu gauti kuo daugiau stimulų, būti kuo įvairesnėje aplinkoje. Nepakeičiamas gėris yra laukas, kur mažylis gali daryti tai, ko iš jo reikalauja pati raida. Vaikas turi išsilakstyti, turi laipioti, kaboti žemyn galva“ (Mikulėnaitė, 2017).